Naktis pjauna per gerklę, o nerimas ir baimė pajudėti iš vietos, rodos, nebeleidžia įkvėpti gurgšnelio deguonies. Jaučiuosi nesaugi. Dabar aš pavojuje. Ausyje girdisi įkyrus cypimas iš niekur, o jau kelis šimtus kartų klausyta daina slopiai groja tamsiame kambaryje ir geriasi į nakties padabintas sienas. Atmosfera kraupiai jauki. Pasimuistau vietoje. Skauda kūną ir noriu gerti lyg išdvėsęs šuva.
Vis stengiuosi nenukreipti minčių nuo vienintelės prasmės, tačiau kliūtys vis auga iš po velėnos ir apmėto mane juodžemio gabalais. Aš klumpu kelyje tikslo link. Kojos lyg suraizgytos, o aš vis bandau nudraskyti tuos pančius sau nuo odos ir bėgti... Bėgti, kol nebeteksiu kvapo, o plaučiai, rodysis, sprogs. O tada liks tik skausmas ir daugiau nieko.
Pasaulis- tai skausmas.
Labanakt.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą